Šenjangas (Shenyang)
Svarbus šalies susisiekimo ir pramonės centras. Geležinkeliai ir plentai į Dalianą, Dziliną, Čangčuną, Pekiną. Išvystyta mašinų, automobilių, elektrotechnikos gamyba, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, popieriaus, tekstilės, farmacijos, maisto, karinė pramonė. Šenjango apylinkėse gaunama nafta ir gamtinės dujos, kasami mineralai. Įkurta finansų ir prekybos, ekononinių ir technologinių plėtros zonų. Daug universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų, institutų. Kultūrinį paveldą sudaro Mingų ir Čingų dinastijų karališkieji Mukdeno rūmai (nuo 1955 m. muziejus; įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, 2004 m.), Taičingų rūmai, Cieno, Šišengo budistų šventyklos ir kt.
Japonijos kariuomenės pajėgos Šenjange okupacijos metu Miestas susikūrė II amžiuje pr. m. e. 1625–1644 m. buvo Mandžiūrijos valstybės sostinė. Valdant Čingų dinastijai buvo laikomas antrąja (po Pekino) visos Kinijos sostine. Nuo 1658 m. Fengtiano provincijos administracinis centras. Tuomet miestas sinonimiškai vadintas Fengtianu.
Paminklas [[Mao]] 1900–1905 m. priklausė Rusijos imperijai, kuri miestą laikė savo atramos punktu Kinijoje. Čia, miesto apylinkėse, 1905 m. vyko vienas Rusijos–Japonijos karo mūšių – Mukdeno mūšis. Dalyvaujant daugiau nei 600 000 karių, tai buvo didžiausias mūšis nuo 1813 m. Leipcigo mūšio, taip pat didžiausias šiuolaikinių laikų mūšis, kuris kada nors vyko Azijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą. Po japonų pergalės Mukdenas tapo vienu iš pagrindinių Japonijos įtakos sferos ir ekonominės ekspansijos į pietų Mandžiūriją taškų. Okupuotas japonų 1931 m. 1945 m. rugpjūčio 20 d. užimtas TSRS kariuomenės ir perduotas Kinijos Respublikai. 1948 m. lapkričio 2 d. užimtas komunistų.
Antrojoje XX a. pusėje pradėta plėtoti sunkiąją pramonę.
Žemėlapis - Šenjangas (Shenyang)
Žemėlapis
Šalis - Kinijos Liaudies Respublika
Kinijos Liaudies Respublikos vėliava |
Kinija (pinyin: Zhōngguó), oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR, ; pinyin: Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių. Šiaurėje ribojasi su Mongolija ir Rusija, šiaurės vakaruose – su Tadžikija, Kirgizija ir Kazachstanu, vakaruose – su Afganistanu ir Pakistanu, pietuose – su Indija, Nepalu, Butanu, Mianmaru, Laosu ir Vietnamu, šiaurės rytuose – su Šiaurės Korėja. Rytuose Kinija prieina prie Geltonosios jūros ir Rytų Kinijos jūros, pietryčiuose – prie Pietų Kinijos jūros.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
CNY | Juanis (Renminbi) | ¥ or 元 | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
ZA | Džuangų kalba (Zhuang language) |
ZH | Kinų kalba (Chinese language) |
UG | Uigūrų kalba (Uighur language) |